„Kambarys tik dvidešimties kvadratų, užteks vieno vamzdžio rato.“ Taip pasakyti lengva, bet grindyse telpantis vamzdžio ilgis dažnai nustebina. Jei gretimas trasas skiria penkiolika centimetrų, dvidešimties kvadratinių metrų plotui jau reikia maždaug 133 metrų vamzdžio. Dar neįskaičiavome kelio nuo kolektoriaus ir atgal. Būtent todėl tokį kambarį neretai patogiau padalyti į du hidrauliškai atskirus kontūrus.
Tai nėra universali taisyklė kiekvienam 20 m² kambariui. Žingsnis parenkamas pagal šilumos poreikį ir grindų konstrukciją, o kontūrų skaičius tikrinamas pagal vamzdį, srautą bei slėgio nuostolius. Čia nuosekliai pereisime vieną aiškiai apibrėžtą geometrinį pavyzdį, kad sąmatoje matomi metrai turėtų suprantamą pagrindą.
Pirmiausia susitarkime dėl ploto
Skaičiavimui naudojamas vamzdžiais dengiamas, o ne būtinai visas nekilnojamojo turto plane parašytas plotas. Reikia žinoti, kur bus stacionarios konstrukcijos, laiptai, įranga ir kitos nešildomos vietos. Jų sprendimas priklauso nuo konkrečios konstrukcijos ir projekto. Savavališkai atėmus visus baldus galima taip sumažinti aktyvų plotą, kad jam teks neįgyvendinama galia.
Tarkime, šiam pavyzdžiui turime būtent 20 m² aktyvaus grindų ploto. Vamzdis klojamas apytikriai tolygiu 15 cm žingsniu. Atstumas iki kolektoriaus, matuojamas numatytu tikru trasos keliu, yra penki metrai viena kryptimi. Pavyzdyje atvedimai laikomi atskira trasa, kad jų plotas nebūtų dar kartą įskaičiuotas kambario plote.
Kaip gaunami 133 metrai?
Supaprastinta ploto ir žingsnio priklausomybė yra L ≈ A / s. Žingsnį reikia įrašyti metrais: 15 cm yra 0,15 m. Tada 20 / 0,15 ≈ 133,3 m. Šis rezultatas apibūdina vamzdį grindų plote, o ne visą nuo kolektoriaus prasidedančią ir jame pasibaigiančią kilpą.
Paprastas vaizdinys — vieno metro pločio juostoje telpa apie šešias su trupučiu gretimų trasų. Kiekviena jų turi ilgį. Sudėjus visą kambario plotą, metrai greitai kaupiasi. Tačiau realiame brėžinyje posūkiai, kraštinės zonos, įėjimai ir nelygi forma pakeis tikslų ilgį. Todėl apytikris skaičius skirtas planavimui, ne vamzdžio pjovimui be schemos.
Kodėl atvedimai skaičiuojami kiekvienam kontūrui?
Vienam kontūrui reikia nueiti iki kambario ir sugrįžti. Mūsų pavyzdyje tai 2 × 5 = 10 m. Jei visą plotą bandytume dengti viena kilpa, bendrai gautume apie 143,3 m. Jei padalijame į dvi panašias dalis, kiekviena gauna apie 66,7 m grindyse ir savo 10 m atvedimų. Rezultatas — du maždaug 76,7 m kontūrai, bendras vamzdžio kiekis apie 153,3 m.
| Variantas | Vamzdis kambaryje | Visi atvedimai | Bendras kiekis |
|---|---|---|---|
| Vienas kontūras | 133,3 m | 10 m | 143,3 m |
| Du kontūrai | 133,3 m | 20 m | 153,3 m |
Du kontūrai sunaudoja daugiau vamzdžio, nes abu keliauja iki kolektoriaus. Tačiau atskiros trumpesnės kilpos gali būti racionalesnės hidrauliniu požiūriu. Danfoss vadove tiekimo ir grįžimo atvedimai taip pat vertinami atskirai nuo aktyvaus ploto trasos.
Du kontūrai nereiškia dviejų termostatų
Jeigu abi kilpos šildo tą patį kambarį, jos gali būti valdomos pagal vieno kambario poreikį, jei tai numatyta valdymo sistemoje. Vis dėlto kolektoriuje jos turi dvi atšakas ir atskirus projektinius srautus. Montuotojas turi aiškiai pažymėti abi, kad po metų savininkas nežinotų tik tiek, jog „kažkurios dvi yra svetainė“.
Svarbu ir zonų vieta. Jei vienas kontūras dengia didelį įstiklintą kraštą, o kitas vidinę dalį, vienodas geometrinis ilgis nebūtinai reiškia vienodą šiluminę apkrovą. Projekte turi būti paaiškinta, kaip paskirstoma galia ir kaip bus reguliuojami srautai. Skaičius du nėra galutinis projektas, o tik pagrįstas pradinis variantas.
Kodėl nepakanka perskaityti „iki 100 metrų“?
Praktikoje nurodomi ilgio orientyrai priklauso nuo skersmens, sienelės, reikiamo debito ir siurblio darbo taško. Ilgas kontūras su mažu srautu ir toks pats kontūras su dideliu srautu nėra vienoda situacija. Negalima vienu sakiniu paskelbti, kad kiekviena ilgesnė kilpa neveiks arba kiekviena trumpesnė veiks gerai.
Lygiai taip pat netinka automatiškai stambinti vamzdį, nepakeitus konstrukcijos ir jungčių. Gamintojo sistemų pasirinkimas parodo, kad skiriasi ne tik skersmuo, bet ir visas įrengimo būdas. Galutinis sprendimas tikrinamas konkrečios sistemos techniniais duomenimis, o ne bendru interneto patarimu.
Ko šis pavyzdys neatsako?
Jei kolektorius bus kitame kambaryje
Atstumą matuokite ne tiesia linija per sieną, o keliu, kuriuo galima iš tikrųjų pravesti vamzdį. Reikės apeiti durų angas, konstrukcinius elementus ar kitas komunikacijas. Jei vietoje penkių metrų paaiškėja dešimt, dviem kontūrams bendri atvedimai tampa keturiasdešimt metrų. Tas pats kambarys tada turi apie 173,3 m vamzdžio, o vienai kilpai tenka apie 86,7 m. Taigi kolektoriaus vieta nėra vien interjero klausimas.
Toks pakeitimas ne visada blogas, tačiau jis turi atsirasti schemoje ir skaičiavime. Atvedimų susitelkimas mažame prieškambaryje taip pat vertinamas dėl nepageidaujamo jo šildymo. Jei tikroje schemoje atvedimai jau priskirti to prieškambario šildomam plotui, jų negalima aklai pridėti antrą kartą kaip dar vieno aktyvaus ploto. Kiekių skaičiavimo ribos turi būti aiškiai paaiškintos abiejų patalpų plane.
Iš 153 metrų nesužinome, ar kambariui pakaks šilumos per šalčius. Tam reikia pastato šilumos nuostolių, pageidaujamos temperatūros, dangos ir vandens temperatūrų. Taip pat nežinome siurblio slėgio poreikio, balansavimo nuostatų ar tinkamo betono storio. Tai skirtingi uždaviniai, kurių negalima pakeisti viena metrų formule.
Patys pasitikrinti aritmetiką galite grindinio šildymo skaičiuoklėje. Apie galios pagrindą skaitykite šilumos poreikio paaiškinimą. Gavę pasiūlymą, paprašykite nurodyti aktyvų plotą, žingsnį, kiekvienos kilpos ilgį su atvedimais ir kolektoriaus atšakas. Tuomet du kontūrai atrodys ne kaip papildomas pardavimas, o kaip konkretus sprendinys, kurį galima patikrinti.
Informacijos šaltiniai
Paaiškinimą galite perskaityti neišeidami iš šio puslapio. Originalus dokumentas atidaromas tik pasirinkus jo nuorodą.